2017 m. gruodžio 12 d., antradienis

LIETUVA UŽDRAUDĖ FIZINES BAUSMES








Anksčiau net ir stiprios fizinės bausmės buvo laikomos kaip tėvų teisės. 

Pasaulyje yra 60 valstybių, kuriose draudžiamos fizinės bausmės. Pirmoji jas uždraudė Švedija 1979, Suomija tą padarė antroji po Švedijos 1984.  

Šiais metais šis įstatymas buvo priimtas ir Lietuvoje, kurioje įvairios organizacijos šito reikalavo jau seniai. 
Anksčiau vaikų mušimas nebuvo draudžiamas. Teismuose net ir gan sunkūs smurto prieš vaikus atvejai būdavo pripažinti kaip tėvų teisės. 

Kėdainiuose šių metų sausio mėnesį įvyko kraupus nusikaltimas, kuomet patėvis taip smarkiai sumušė keturmetį berniuką Matą, ir jis mirė sekančią dieną Kauno vaikų ligoninėje. 
Vaikų ligoninės direktorius Rimantas Kėvalas pasakė, kad smurtas prieš vaikus yra padažnėjęs. Pasak jo, yra labai liūdna, kad iš ligoninės išleisti sumušti vaikai grįžta į tas pačias šeimas. 
Lietuvos institucijos taip pat žinojo, kad Matas buvo ir anksčiau skriaudžiamas. Bet nieko nebuvo padaryta. Iš dalies šis įvykis pastūmėjo įstatymo priėmimą. 
Kai žinia apie Matuką pasklido, šimtai žmonių susirinko uždegti žvakučių prie Seimo. 
Lietuvoje keletą kartų buvo bandyta uždrausti smurtą prieš vaikus, bet vis nepavykdavo. Todėl susrinkę piketuotojai norėjo priminti parlamentarams jų atsakomybę. 
Greitai paaiškėjo, kad dauguma įstatymo reikalingumui. Netgi konservatyvi bažnyčia atsipeikėjo ir nebeaukštino šeimos teisių patiems auklėti vaikus savo nuožiūra. Vasario mėnesį daugomos balsu įstatymas buvo priimtas.

"Matuko likimas buvo paskutinis lašas. Tai labai žiaurus įvykis", sako Lietuvos organizacijos " Gelbėjime vaikus" vadovė Rasa Didžpetrienė. Ji teigia, kad jau nuo 2008 metų buvo intensyviai dirbama. 
"Pokyčiai neįvyks per vieną naktį, žmonių požiūris ir kultūra keičiasi lėtai. Bet įstatymas yra labai svarbus žingsnis, nes konkrečiai apibrėžia, kas yra draudžiama. Tai suteikia daugiau informacijos. Dabar ir aplinkiniai žmonės išdrįsta dažniau pranešti apie tai, ką mato ar girdi." 

Šis straipsnis buvo papuoštas logotipu "METŲ ŠVIESOS SPINDULĖLIS", kuris reiškia mažus ir šviesius pokyčius visuomenėje.  Jų dienraštis per metus paskelbė 24. Į sąrašą pateko tokios naujienos kaip:
Draudimo vairuoti moterims Saudo Arabijoje panaikinimas, Visų pasaulio šalių prisijungimas prie Paryžiaus globalaus aplinkos apsaugos susitarimo ir kt. 

tekstas :Helsingin Sanomat, 12.12.2017. antradienis.
tekstą išvertė tinklaraštis "Suomiškas ugdymas".
Nuotrauka iš suomiško dienraščio: Aneta Kaušaitė

2017 m. rugsėjo 8 d., penktadienis

KASDIENĖ UGDYMO PRAKTIKA SUOMIJOJE


Dirbant ugdymo srityje ir auginant vaikus Suomijoje labai matosi, kiek daug valstybė investuoja į šią sritį. Pradedant nėščiųjų priežiūra ir baigiant to gimusio vaiko aukštuoju ar profesiniu išsilavinimu. Visapusiškai vaiko raidai ir visos šeimos gerovei čia skiriamas didžiulis dėmesys. Pasakodama apie ypatumus Suomijoje, nenoriu numenkinti jokios kitos šalies. O mano tikslas yra parodyti, kaip konkrečiai Lietuvos valstybė galėtų pagerinti ne tik vaikų, bet ir visos visuomenės gyvenimą. Nors kiekvienoje valstybėje skiriasi įstatymai, tradicijos, standartai, bet žmogus visur yra tas pats ir jo poreikiai bei raida išlieka ta pati.

Hiperbolizuotai, bet nemeluodama pasakysiu, kad Suomijoje, auginant ikimokyklinio amžiaus vaiką namie, galima išgyventi neturint nei pieštukų, nei dažų ar kitų darbeliams skirtų priemonių. Kaip tai įmanoma? Suomijoje veikia valstybiniai “atviri” darželiai ir žaidimų parkai, kuriuose kasdien galima ateiti su vaiku ir ten kasdien vyksta lavinamoji veikla ( dailės, muzikiniai užsiėmimai, sportiniai žaidimai, žygis į mišką, pasakų skaitymai ir dar begalė visko ). Aplinka ir priemonės užtikrintai saugios. Vaikams ir kūdikių priežiūrai pritaikyti tualetai, bendro naudojimo indai, galimybė pasišildyti maistą. Jeigu mama ar tėtis, skubėdamas į užsiėmimus, nespėjo išgerti kavos, tai nieko tokio. Ir apie tai pagalvota. Žaidimų parko ar atvirų darželių darbuotojai išverda kavos, padeda sausainių. Už simbolinę kainą vaišinkitės į valias, ir būkite kad ir visą dieną.
Atviruose darželiuose ar parkuose tvarka tokia, kad darbuotojai nėra atsakingi prižiūrėti vaiką, jie tik organizuoja ir prižiūri veiklą. Tėvai privalo būti kartu.

Tokia nemokama lavinamoji veikla skirta motyvuoti išeiti iš namų ir praturtinti vaiko vystymąsi. Taip lengva, kai atėjus gali rasti paruoštas visas priemones, o atlikus darbelius, tiesiog išeiti. 
Turbūt kiekvienas tėtis ir mama susiduria su situacija, kai nuobodžiaujantis  vaikas namie “lipa ant galvos”, o kantrybė pas visus ribota. Dažnas gali vaiką aprėkti, kaltinti nepaklusnumu ar netgi pakelti ranką. Suomijoje vadovaujamasi taisykle, kad vaikui reikia leisti išsidūkti, išlieti susikaupusią energiją. Namie tai ne visada įmanoma. Todėl galimybė ištrūkti į atvirą darželį ar parką yra tikra dovana. Gera žinoti, kad valstybė rūpinasi ne tik vaikais, bet ir tėvų emocine būkle. 
Labai svarbus ir naudingas užsiėmimas yra taip vadinami kūdikių klubai. Ne paslaptis, kad dažnai po gimdymo mamos išgyvena pačias įvairiausias emocijas, ir ne visada jos būna pozityvios. Sėdėjimas namie su verkiančiu kūdikiu situacijos tikrai nepagerins. Todėl Suomijoje mamoms su kūdikiais  organizuojamos grupės, kuriose taip pat vyksta lavinamoji veikla. Mamos gali gauti ne tik visą reikiamą informaciją, bet ir emocinę paramą bei susirasti “likimo” draugių. 
Paaugęs vaikas keliauja į darželį, mokyklą. Mokykloje knygos ir priemonės gaunamos nemokamai. Namų darbų užduodama tiek mažai, kad net ir tas  pačias knygas galima palikti mokykloje. 
Maistas nemokamas visiems. “ Švediško slato - bufeto” principu vaikai patys dedasi maisto tiek, kiek ketina suvalgyti. 
Ugdymo kokybė turi pasaulinį pripažinimą. Vaikai viską išmoksta klasėje, o grįžę namo gali žaisti, sportuoti ir nesukti galvos dėl namų darbų krūvio. Taip ugdomi suomiukai tarptautinio raštingumo testuose užima lyderių pozicijas.

Apie socialinę gerovę Suomijoje galėčiau prirašyti be galo daug. Tačiau ankstyvąjį ugdymą laikau svarbiausiu žmogaus raidos etapu. Ir faktas, kad Suomijos valstybė, tai žinodama, negaili investuoti į šią sritį. Todėl čia ugdoma vaikų karta, kuri nebijo inovacijų ir jas vertina, ir kuri toliau jas tobulins. 

Visos švietimo reformos Lietuvoje man primena naujo dviračio išradinėjimą. Dėmesio!!! Dviratis jau išrastas!!! Tą padarė suomiai. Tereikia išmanaus meistro, kuris tą dviratį pritaikytų riedėti Lietuvos keliais. Lietuvos valdininkai, netaupykite šioje srityje. Investuokite į švietimą ir ugdymą ŠIANDIEN. 

2017 m. rugsėjo 3 d., sekmadienis

Lytinis švietimas Suomijoje


Foto: mtv3.fi


Teko girdėti, kad dešimčia dienų pailginti mokslo metai turėtų įtraukti į ugdymo programą ir lytinį švietimą. Visai nebloga idėja mokinius apšviesti prieš prasidedant vasaros atostogoms. Na o kadangi mano pranešimai yra orientuoti į tai, kaip ugdymas vyksta Suomijoje, tai pasakysiu, kad Suomijoje visose mokyklose jau aštuntokams pradėti nemokamai dalinti prezervatyvai su informaciniu leidinuku.

Įdomu, koks bus lietuviškojo lytinio švietimo planas. Labai tikiuosi, kad ten nebus pasakojama apie "gėjus kanibalus", o visa informacija bus pateikta nešališkai ir suprantamai. Bet dabar dar truputį apie Suomiją.
Turbūt daugelis sutiks, kad vaikus labiausiai domina ir traukia tai, kas yra draudžiama ir apgaubta paslaptimi. Tai skatina jų vaizduotę ir norą viską patikrinti. Taip ir su lytiniu švietimu, kuo mažiau kalbėsime, tuo daugiau tai domins. 
Toks ankstyvas lytinis švietimas glumina ir pačius suomius, bet atsakymo, ar gerai tai ar ne, ieškoma profesionaliame lygmenyje. Tyrimai parodė, kad nemokamai dalinamos apsaugos priemonės nedidina  nei lytinio santykiavimo kartų skaičiaus, nei į lytinį santykiavimą nukreipto elgesio. Supratingas jaunuolis (-ė) mielai panaudos apsaugos priemonę, jeigu tam bus duota galimybė. 
Šios kampanijos idėja yra skatinti palankiai žiūrėti į prezervatyvą ir jo naudojimą. Labiausiai akcentuojama, kad tai užkerta kelią ligoms ir apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo. O visuomenė tikisi tokiu būdu netgi sutaupyti, nes reikės mažiau išlaidų lytiškai plintančių ligų gydymui bei nėštumų nutraukimui.
Na o ką sako patys suomiai mokiniai apie šią akciją?
Jų nuomonė tokia, kad įdomu pirmą kartą turėti rankose prezervatyvą. Tačiau panaudoti jo pagal paskirtį ko gero neskubės, nes norės ramiai jį ištyrinėti. 

O man labiausiai įstrigo šios kampanijos vadovės pasakyti žodžiai:
- " Esmė tame, kad mažiausiai apsaugos priemonių naudoja tie, kuriems reikėtų jų naudoti kuo daugiau, t.y. mažai pajamų turintys ir žemiausios socialinės klasės atstovai. " - teigia Tuulia Råmark. 
Pažįstama situacija ir Lietuvoje, tiesa? Štai kaip ją spręsti imasi suomiai.

Na o pabaigai apie nemokamus dalinimus, nors ir nelabai susiję, bet pasakysiu, kad Suomijoje dalinami ir švarūs švirkštai narkomanams. Tai tikrai neskatina daugiau vartoti narkotikų, bet užkerta kelią dar didesnėms problemoms. 


2017 m. liepos 23 d., sekmadienis

SUOMIAI NORI NEBERAŠYTI PAŽYMIŲ


Foto iš banga.lt
Na štai ir vėl revoliucingos naujienos iš Suomijos mokyklų gyvenimo. 
Vienoje  mokykloje nuspręsta atsisakyti pažymių vyresnėse klasėse t.y. nuo septintos. Galvojama, kad tai padės mokiniams geriau išmokti. Vertinimo ekspertė, anglų kalbos lektorė Pirjo Pollari teigia, kad jeigu nesivystoma į priekį ir išlaikoma senovinė mokinių vertinimo sistema, tai be abejo, visa mokymo ir mokymosi sistema grimsta žemyn, o ne kyla aukštyn.

Priminsiu, kad Suomijoje pradinėse klasėse t.y.pirmuosius šešis metus mokiniai nėra vertinami pažymiais. Visokių testų ir atsiskaitymų yra sumažinta iki minimumo, o viskas sukoncentruota į išmokimo užtikrinimą.
Pažymio rašymas kaip vertinimas yra jau seniai kritikuojamas, nes vertinimas turėtų būti skirtas tam, kad padėtų mokiniui geriau išmokti. Šiuo metu pažymys yra tik vertinimo įrodymo kriterijus, bet jis neskatina mokymosi proceso tobulėjimo. Pirjo Pollari teigimu, daugelyje mokslinių tyrimų nustatyta, kad vertinimas yra ta jėga, kuri turi didelę įtaką tiek mokymo, tiek ir mokymosi procese. Ir jeigu norime atnaujinti (Suomijos)  švietimo programą, tai turime atnaujinti ir vertinimo sistemą.
P. Pollari nuomonė tokia, kad pažymys (skaičius) visiškai neskatina mokinių išmokimo nes ir pačių mokinių tarpusavyje žinios ir sugebėjimai skiriasi.

Vertinimo sistemos naujovės idėja tokia, kad mokiniai gautų TIKSLESNĮ ir ANALITIŠKESNĮ žinių įvertinimą, kuris padėtų suvokti, kas jau išmokta gerai, ir kur dar reikia padirbėti. Svarbiausia čia yra tai, kaip mokytojas, pasitelkdamas analitinį vertinimą, padės mokiniui geriau įsisavinti žinias.

Pažymių rašymo nebuvimas padėtų silpnesniems mokiniams, nes jiems mokytis būtų lengviau, jeigu tiksliai žinotų, kuria kryptimi reikia naudoti resursus. Taip pat silpnesni mokiniai gautų daugiau pozityvaus įvertinimo ir paskatinimo, nes tokia situacija - " ech, ir vėl gavau šešetą" - nemotyvuoja ir jokiais būdais neskatina tobulėti.

Žinodami, kad suomiai turi susikūrę geriausią švietimo sistemą pasaulyje ir yra pirmūnai švietimo inovacijose, lauksime tolimesnių žinių apie tai, kaip jiems seksis pertvarkyti mokinių vertinimo sistemą ir atsisakyti pažymių.


2017 m. liepos 20 d., ketvirtadienis

ŠVIESOFORO SPALVŲ NAUDOJIMAS UGDYME

Pastebėjau, kad Lietuvoje labai trūksta konkrečių vaikų ugdymo metodų. O pedagogai ir ugdytojai dažnai bijo ko nors imtis, nes nežino, ar toks metodas yra geras ar ne. Vienoje fb grupėje vyko diskusija apie vaikų elgesio įvertinimą. Ten buvo pasisakyta, kad spalvos vertinimui yra negerai. Pritariu šimtu procentu. Ir papildau - vaikui mes negalime klijuoti kažkokių vertinimų ar vertinti jo elgesio skirtingomis spalvomis. Juk gali būti, kad paaugęs jis ims nekęsti kokios nors spalvos ir pats nežinos kodėl. Vaikai juk paprasčiausiai neturi elgesio įgudžių, jeigu mes jų nemokiname ir nerodome pavyzdžio! Jeigu vaiko niekas nemokys elgtis taip, kaip mes norėtume, o tik neigiamai vertinsime jo elgesį, kuris neatitinka mūsų, suaugusiųjų, norų, tai jis niekada ir neišmoks elgtis gerai.

Suomiai naudoja šviesoforo spalvas ne vaikų elgesio vertinimui, o NUKREIPIMUI ir PASKATINIMUI. Juk ir vairuotojui aišku, kad sankryžoje stovintis šviesoforas skirtas tam, kad žinotume, kur ir kada galime važiuoti, o ne tam, kad " parodysiu tau raudoną, nes esi blogas vairuotojas", arba "še tau geltona, nes esi tik šiaip sau vairuotojas". 

Jeigu nusprendėte pradėti naudoti šviesoforo spalvas klasėje ar grupėje, štai kaip teisingai jas naudoti rekomenduoja suomiai:



2017 m. gegužės 10 d., trečiadienis

EKRANO LAIKO APRIBOJIMUS GALITE PAMIRŠTI!



Foto:Berislav Juričiś/Yle

Kol visi aplinkui  tik ir diskutuoja apie technologijų žalą vaikams bei nesutaria, kiek ir kaip reikėtų riboti SCREEN TIME ( ekrano laiką), Suomija vėl mestelėjo naujieną: " Jokių laiko apribojimų! Ribokite turinį!" 
Šiuolaikinė technologijų apsupta karta čia turi vieną pavadinimą - DIGI NATIVE, t.y. gimę technologijų pasaulyje. Šiame straipsnyje sulietuvinsiu ir pavadinsiu šiuolaikinius vaikus diginatyviniais, nes tiesiog nežinau lietuviškų terminų. O visų abėcėlės raidžių kartų čia nepainiosiu.

Būtent apie diginatyvinių vaikų auklėjimą Suomijoje parašyta knyga, kurios autorė Satu Irisvik teigia: " Apie medijos ir technologijų ŽALĄ kalbama tiek daug, o NAUDA ignoruojama." Taigi, skaitytojai, nusiraminkite, nes jūsų pergyvenimams dėl vaikų technologijų naudojimo tiesiog nėra pagrindo. Ir tuoj pasakysiu, kodėl.

"Jeigu vaikas gerai valgo, miega, žaidžia, išeina į lauką, turi draugų, tai tuomet nėra jokio reikalo pergyventi, jeigu prie ekrano praleidžiama daugiau laiko nei rekomenduojama" - taip teigia knygos autorė. Tuo pačiu ji pritaria ir rizikos faktoriui: jeigu vaikas tris valandas be pertraukų žiūri vaikiškas programas, tai tikrai neduoda nieko gero, o tik kenkia.
Šiais laikais netgi vaikui prie ekrano yra be galo daug veiklos. Pvz. skambutis seneliams, elektroninių namų darbų atlikimas, informacijos paieška rytdienos pamokai na ir dar truputį žaidimų.
Todėl labai svarbu atsižvelgti į turinį, ką vaikas veikia, o ne kiek ilgai. Svarbiausia tėvų užduotis yra užtikrinti, kad vaikams skirta informacija, filmai, žaidimai ir kitoks turinys atitiktų vaiko AMŽIAUS KRITERIJUS.
Digitalizacija yra neatskiriama mūsų kasdienybės dalis, todėl ir vaikus reikia mokyti, kaip teisingai ir saugiai orientuotis šioje erdvėje. Kitaip juk neišmoks.

Dar kalbant apie laiką, skirtą medijai, svarbu paminėti, jog taisyklės privalo būti,  nes ir vaikai visi skirtingi. Vieni vaikai sugeba geriau save kontroliuoti ir tiesiog patys išjungia laiku ekranus. O kiti gali tiesiog paskęsti žaidimuose ir visą dieną neveikti nieko kito.
Tėvai turi atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuėję miegoti vaikai vis dar gali naudotis telefonais ir kompiuteriais, susirašinėti su draugais ir tt. Čia jau yra būtent tėvų atsakomybė, kad vaikas gautų pakankamai poilsio. Todėl į taisyklių sąrašą vertėtų įtraukti ir tai, kaip kokybiškai pailsėti ir kur laikyti telefonus naktį.
Tėvai turi kontroliuoti ir medijos turinį. Juk kai vaikas išeina iš namų, mes klausiame, kur jis buvo, su kuo kalbėjo, ką veikė. Tos pačios taisyklės galioja ir medijos erdvėje. Nes, kaip žinome, ten slypi daug pavojų. Todėl tėvai turėtų nuolat vaikus šviesti ir kalbėti apie medijos naudą, žalą ir pavojus. Vaikams reikia rodyti, ką patys tėvai veikia medijos pasaulyje, kur naršo, ką skaito, kodėl yra amžiaus kriterijai ir kaip jie apsaugo. Vaikas turi išmokti įvertinti, kokias žinutes perduoda ir ką nori pasakyti įvairūs medijos kanalai ir turinys.

Taigi, susitaikykime su tuo, kad vaikai jau gimsta diginatyviniai. Vietoj neigiamo požiūrio į technologijų naudojimą imkime suprasti ir jų naudą. O vaikus švieskime, mokykime teisingai naudotis jomis, užtikrinkime medijos bei socialinio gyvenimo kokybę, poilsį. THINK POSITIVE- galvokime pozityviai.