2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Tapymas mėlynėmis

Be Nokios ir uogų suomis būtų nuogas. Taip kartais mėgstu pašmaikštauti. Tačiau tikra tiesa, kad Suomijos miškai pilni gėrybių, o žmonės kalba, kad surinktais miško superfood'o produktais būtų galima pakelti smarkiai kritusią ekonomiką.
Juokai juokais, bet uogos praverčia ir ugdymo įstaigose. Vaikai pritapė skanių paveikslų iš bruknių ir mėlynių.

2015 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis

Drausminti negalima pasitikėti. Kur dėti kablelį?

Lyginant lietuvišką ir suomišką švietimo sistemą išryškėja daug skirtumų. Kablelio vieta šiame sakinyje - vienas iš jų. Senų pažiūrų mokytojai mano, jog drausme ir baime gali išmokyti vaikus. Lietuvoje man teko girdėti vieną mokytoją sakant: -" jeigu manęs bijo, vadinasi gerbia". Tokios garbėtroškos mokytojos nenori ir nemoka mokyti. Vaikas bijo klausti, bijo būti neteisus, bijo stengtis, ir neturi jokios motyvacijos. Garbėtroškų mokytojų klasėse būna tyla, mokytojai išsako savo monologą, užduoda namų darbų ir lengvai pasišalina. Kitą dieną išpeikia užduočių nesupratusius vaikus ir toliau dirba tuo pačiu modeliu.
Suomijos mokytojai įgyja pagarbą būdami mokinių draugais ir parodydami, jog mokiniai jiems iš tiesų rūpi. Aiškinamasi, klausiama, diskutuojama iki tol, kol visi viską supranta. Mokytojas turi raktą ir sugeba atrakinti nežinojimo spyną. Kai vaikai tą suvokia, jie tiesiog pamilsta mokytoją ir jiems nekyla nė menkiausio noro erzinti ar tyčiotis iš jo. O tuo tarpu ir mokytojas pasitiki vaikais bei nepamiršta jiems to pasakyti. Mokymo priemonių laužymas, pasityčiojamieji juokeliai iš mokytojų yra pačių mokytojų nesugebėjimas ar nenorėjimas imtis tinkamų metodų.
Mokytoju, kaip beje, kunigu ir gydytoju gimstama, o tikslas yra atiduoti save kitų labui. Bausmių ir drausmių tiesiog nebereikia, kai joms užbėgama už akių. Suomijoje tą įrodo gyvi pavyzdžiai ir visa švietimo sistema. Taigi, DRAUSMINTI NEGALIMA, PASITIKĖTI. 

2015 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

Utėlės. Utėlės??? Utėlės!!!



Nors su kokybiška švietimo sistema utėlės neturi nieko bendro, tačiau šie sutvėrimai yra neatsiejama ugdymo ir mokymo įstaigų dalis. Todėl jaučiu pareigą apie tai pakalbėti viešai.
Kiekvieną pavasarį bei rudenį Suomijos vaistinėse populiariausia prekė ko gero būna priemonės kovai su šiais parazitais. Nuo neatmenamų laikų utėlių problema yra apraizgyta gėdos jausmo, baimių ir įvairiausių mitų. Dažnam atrodo, kad tai nešvarumo ir apsileidimo pasekmė. Galiu jus nudžiuginti pasakydama, jog yra kaip tik priešingai! Utėlės labiausiai mėgsta švarius plaukus, švarius namus, kur gali sėkmingai daugintis. Beje, jos dar ir puikios plaukikės, todėl nekviestų svečių galime parsinešti ir iš baseino.
Plika akimi jas sunku pastebėti, nebent populiacija jau yra smarkiai kolonizavusi galvą.
Situacija gali virsti tikra epidemija, jeigu nesiimama apsisaugojimo priemonių. Tą suomiai puikiai žino, todėl be jokio gėdos jausmo iškart apie tai praneša. Norint išvengti utėlių epidemijos darželiuose, užsikrėtusį vaiką tėvai laiko namuose bent dieną, kol ima veikti prevencinės priemonės ir nuodai. Kruopščiai iššukuotas vaikas vedamas į darželį, tačiau visi darbuotojai yra informuoti ir imasi visų veiksmų, kad sustabdyti utėlių plitimą. Patalynė skalbiama ir keičiama kasdien, žaislai taip pat. Laikinai pašalinami kilimai, pagalvės ir kiti galimi užkrato židiniai. Visos šeimos informuojamos apie  tai, jog įstaigoje yra utėlių, ir kiekviena šeima imasi prevencijos. Tokiu būdu dažniausiai grupėje sustabdomas tolimesnis utėlių plitimas ir visi būna ramūs. 
Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad mokymo ir ugdymo įstaigų darbuotojams užsikrėsti utėlėmis nėra taip paprasta.  Užtenka nešioti surištus plaukus.  Dažniausiai į šeimas jos patenka būtent per mokyklinio amžiaus vaikus, kurie mėgsta "sulįsti" į telefonus ir plančetes grupelėse suglaustomis galvomis.
Tačiau esmė ne ta, kas, kaip ir kur parsineša utėlių. Svarbiausia laiku informuoti aplinkinius, ir suomiai jaučia tam didžiulę pareigą. Jokios gėdos šiame reikale niekas nemato, o ir nėra prasmės matyti.

2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

Agresijos prevencija ikimokykliniame amžiuje

Mažamečiai nemoka išreikšti savo emocijų. To priežastis - dar neišsivysčiusi kalba, nesupratimas, kas galima ir kas ne. Dažna emocijų išraiška būna fizinė: mušimas, kandžiojimasis ir pan. Beje, tokiu būdu išliejamos ne tik neigiamos, bet ir teigiamos emocijos. Dažnai tokie reiškiniai baigiasi vaikui paaugus, tačiau būna atvejų, kai agresijos išraiška tampa nevaldoma, o su metais vis stiprėja. Agresija gimdo agresiją, todėl  labai svarbu tinkamais metodais ją suvaldyti. Smurtas šeimoje laikomas didžiausia blogybe, nes būtent iš ten vaikai ima pavyzdį. Neurologiniai ir kiti sutrikimai taip pat gali būti padidėjusios agresijos priežastis.
Aukštas agresijos lygis neramina visuomenę.  Pastaruoju metu vaikų ir paauglių tarpe ji ypač stiprėja.   Žiaurūs patyčių atvejai, susišaudymai mokyklose gąsdina. 
Suomijoje ir kitose šalyse pradėta plačiau tirti agresyvią emocijų išraišką. Nustatyta, jog pirmieji požymiai pasireiškia jau ikimokykliniame amžiuje, todėl keletas darželių įvairiuose Suomijos miestuose ėmėsi įgyvendinti taip vadinamą "Papilio" programą, kuri jau daug metų praktikuojama Vokietijoje. Šios programos tikslas - mokyti vaikus bendrauti tarpusavyje ir išreikšti emocijas bei taip didinti agresijos ir įvairių priklausomybių prevenciją. Mokslininkai vieningai pritaria, kad programą būtina pradėti taikyti jau ikimokykliniame amžiuje.
Programoje akcentuojama, kad kontaktas su vaiku turi vykti jo akių lygmenyje, ir kūnas atsuktas į vaiko pusę. Kartą per savaitę organizuojama diena be žaislų. Vaikai dalyvauja jos planavime, galvoja žaidimus ir patys renkasi priemones. Tokiu būdu mokomasi ieškoti problemų sprendimo būdų bei skatinami verbaliniai įgūdžiai. Reikšti jausmus mokoma susigalvotų personažų pagalba ir mažose vaikų grupėse.
Vokiečių mokslininkai teigia, jog Papilio programoje dalyvavusių vaikų empatijos lygis daug aukštesnis, lyginant su bendraamžiais, kurie nedalyvavo šioje programoje.
Vaikų psichiatrų nuomone, didėjantis empatijos lygis augančiose kartose gali būti daugelio visuomenės problemų sprendimo būdas.

2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

Svarbiausia švietime - lygybė.

Kalbėdami apie savo šalies švietimo sistemą suomiai pirmiausia pabrėžia, kad svarbiausia yra lygybė, o ne aukšti vertinimo balai.
Su lygybės sąvoka švietime susiduriama iš religinių, kultūrinių, socialinių, hierarchinių aspektų.
Suomiai susikūrė tokią švietimo sistemą, kurioje į kiekvieno mokinio poreikius yra atsižvelgiama. Klasėje kartu mokosi suomiai, imigrantų vaikai, vaikai su specialiais poreikiais. Čia populiarūs mokytojų asistentai, kurie dirba kartu klasėje ir daugiau dėmesio skiria būtent vaikams su įvairiais specialiais poreikiais.
Jau darželyje kitakalbių vaikams yra sudaromos specialios programos, kuriomis norima padėti greičiau išmokti suomių kalbą bei užtikrinti lygiavertį ugdymą. Atsakingi specialistai dirba kartu su darželių darbuotojais, o reikalui esant ir su šeimomis.
Musulmonų mergaitės dėvi galvos apdangalus ir už tai niekas nesityčioja ir nekritikuoja. Su patyčiomis dirbama labai intensyviai.
Visi vaikai gauna mokymo priemones ir nemokamą maitinimą, todėl socialinės nelygybės savo rate vaikai nemato.
Į mokytojus ir visą mokyklos personalą, netgi į direktorių/ę kreipiamasi vardu. Visi čia lygūs ir nusiteikę padėti vieni kitiems. Vaikams daug lengviau kreiptis į mokytoją, kai nėra hierarchinės ribos MOKYTOJAS - MOKINYS. Vaikai žino, kad mokytojai yra autoritetingi draugai, kurių darbas yra paaiškinti, išmokyti, sudrausminti, užtikrinti kompetetingą spendimą vaikų konfliktų atveju. Ugdomas abipusis pasitikėjimas.
Tėvai taip pat pasitiki mokytojais ir žino, kad jų vaikų poreikiais bus pasirūpinta profesionaliai.
Konkurencijos nei tarp vaikų, nei tarp pačių mokytojų nėra. Mokyklose testai ir įvertinimai parodo, kaip vaikas supranta dalyką ir kur reikėtų padirbėti, kad mokinys informaciją įsisavintų maksimaliai. Konkurencijos dėl aukštesnio įvertinimo nėra, nes tai tiesiog neturi jokios prasmės. Konkursų ir olimpiadų taip pat nėra.  Lietuvoje olimpiadų pagrindu konkurencija vyksta ne tik tarp mokinių, bet ir tarp mokytojų, kai motyvaciją skatina aukštesni rangai ir finansinė nauda.
Suomijoje baigiamieji vidurinės mokyklos egzaminai yra. Tačiau aukštosios mokyklos taip pat turi stojamuosius egzaminus, ir studentai parenkami būtent pagal stojamųjų egzaminų rezultatus. Už labai aukštus vidurinės mokyklos egzaminų rezultatus stojant galima gauti papildomų taškų. Tačiau esmė ta, kad visiems sudaromos lygios teisės rinktis profesiją ne pagal vidurinės mokyklos įvertinimą, o pagal pasiruošimą konkrečiam stojamajam egzaminui. 

2015 m. rugsėjo 8 d., antradienis

Lytinės tapatybės formavimas

Lietuva garsiai ir aršiai mėgsta išsakyti savo nuomonę lytiniais klausimais. Iš šalies atrodo, kad Lietuvos lietuviams ta nuomonė yra ar bent jau privalo būti teisinga. Šiuo metu audringai diskutuojama lyčių klausimu švietime. Noriu pabrėžti, kad lytinis švietimas ir švietimas neakcentuojant lyčių skirtumų yra du skirtingi dalykai.
Daugybė beprasmiškų diskusijų kyla iš to, jog lietuviška žiniasklaida pateikia klaidingus ar ne iki galo išbaigtus faktus apie užsienio šalis. Todėl negalima kaltinti diskutuojančiųjų. Lietuvoje siaubingos kritikos sulaukė smagus švediškas video, kuriame vaikams dainuoja animaciniai vyriškos ir moteriškos lyties organai. Ypatingai daug neigiamų emocijų lietuviams sukelia tokie žodžiai kaip genderizmas, homoseksualumas, nors gerai nežinoma, ką jie reiškia. Ir dar - jeigu Europa nuspręs vaikus auklėti atmesdama bet kokius lyčių skirtumus, tai baisu ir pagalvoti, kas ims dėtis Marijos žemėje. 
Tokią opią ir aktualią temą aš palyginčiau su ylos maiše metafora: problema kaip ir yra bei aštriai badosi, tačiau apie ją nedera diskutuoti ir jokiais būdais iš to maišo ištraukti. Tačiau vos prisilietus ji skaudžiai žeidžia, o žaizda niekaip neužgyja.
Europa supranta šito reikalo beprasmybę, todėl ir imasi priemonių jam spręsti.
Su lyčių skirtumais susiduriama vos gimus: vaikams perkami tam tikrų spalvų rūbai, žaislai taip pat suskirstyti į berniukiškus ir mergaitiškus. Vėliau visuomenė įspraudžia į tam tikrus elgesio standartus, profesijas ir tt.
Suomija- švietimo sistemos pirmūnė ne tik Europoje, bet ir pasaulyje jau seniai nebeakcentuoja lyčių skirtumų. Darželiuose kasdien kartojama, kad rožinė spalva nėra vien tik mergaičių spalva, mašinėlėmis kartu žaidžia tiek berniukai, tiek ir mergaitės. Princesių suknelėmis pasipuošę berniukai ir riterių kardais juos apsupusios mergaitės niekuo nestebina. Mokyklose visi mokiniai kartu mokosi atlikti įvairiausius namų ruošos darbus: konstruoja, gamina maistą, kala vinis, neria vąšeliu. Netgi siuvimo mašinos pamokos yra privalomos abiems lytims. Ir taip jau keletą dešimtmečių. Tiesa, knygelių apie tai, kaip du princai kartą susituokė, ar kaip Petriukas vieną dieną buvo Maryte, čia nėra. Ugdymas paremtas ne primetama nuomone, o individo laisve į pasirinkimą. 
Vaiko fantazija čia nevaržoma, o vertybe laikomas vaiko išskirtinumas. Taip išlaisvinami talentai ir niekas už nieką nesmerkia. Ugdytojo užduotis yra sudaryti sąlygas vaikui, kad jis atrastų save ir būtų pripažintas kitų. Tolerancijos išmokę vaikai užauga tolerantiškais žmonėmis. Ir tai neturi nieko bendro su seksualine orientacija.