Baimė ir mėlynės

foto:ilonpolku.fi

Bijote dėl to, kad ant jūsų vaiko pamatę mėlynę aplinkiniai jus paskųs tarnyboms? Galiu nuraminti, kad taip tikrai nebus. 

Mėlynės, žaizdos, randai yra neatsiejamas vaikystės atributas, atsirandantis dėl natūralaus instinkto grūdintis ir išgyventi. 

Bet kartais tos mėlynės ir kitokios žymės atsiranda patiriant fizinį smurtą. Didysis klausima čia ir yra: tai kaip atskirti, ar vaikas mušamas ar ne?

Naudojamą fizinį smurtą pirmiausia parodo JŪSŲ ryšys su vaiku. Patikėkite, jis taip aiškiai yra matomas, kad patyrusi akis lengvai gali pasakyti, koks yra JŪSŲ auklėjimo stilius, metodai, ką JŪS veikiate namie, ką ir su kuo kalbate. Vaikai nemoka meluoti, nemoka nuslėpti baimės, kurią keliate galbūt JŪS ar JŪSŲ elgesys. Bet JIE taip pat nesugeba paslėpti didelės meilės, kurią gauna iš JŪSŲ, ir jų akyse net ir be žodžių matosi raumens sumušimo kilmė. Nors kartais fantazija skrieja toli, ir galima prisiklausyti įvairiausių istorijų iš šeimų gyvenimo. Bet ne visada kompetetingas suaugęs ta istorija patikės ir puls skųsti JUS tarnyboms.

Jeigu atvesite vaiką į darželį su didžiule mėlyne po akimi, o jis auklėtojai sakys, kad savaitgalį su tėvais karstėsi medžiuose ir šaka neklaužada taip baisiai sužeidė akį, auklėtoja tikrai matys, ar tai tiesa ar ne. Nors aplinkiniai ir nėra aiškiaregiai, bet visi tie, kurie nenaudoja smurto auklėdami vaikus, gali būti ramūs. Bijo ir garsiai rėkia tik tie, kurie tam turi priežastį. "Vagie - kepurė dega! "

Ugdykime vaikus ne paklusti, o protauti

foto:learningworksforkids.com

Pasaulis ir visuomenė sparčiai keičiasi. O pokyčiai diktuoja poreikius. Tobulėjant mokslui ir technologijoms darosi aišku, kad visuomenėje stiprėja ne nuolankių, fizinį darbą dirbančių, o būtent savarankiškai mąstančių ir protaujančių žmonių poreikis. Tačiau vaikų ugdyme šios tendencijos nelabai jaučiasi. Labai stipriai įsigalėjęs požiūris bausti vaiką už jo elgesį daug kam atrodo vienintelis ir teisingas. O ugdomas bausmėmis, gąsdinimais ir grasinimais vaikas neišmoksta mąstyti, įvertinti klaidų, ar numatyti tikrųjų pasekmių (nes bausmė kaip elgesio pasekmė toli gražu nėra tikroji situacijos pasekmė).  Kitas labai paplitęs ugdymo metodas - apdovanojimas už tai, jeigu vaikas įvykdo tai, ko iš jo reikalaujame - taip pat neskatina vaiko mąstymo ir motyvacijos.

Apie tai, kaip skatinti vaiką mąstyti ir keisti savo elgesį, pasakoja Suomijos socialinė darbuotoja, dirbanti su mažamečius vaikus auginančiomis šeimomis, Tiia Trogen. Verčiu pokalbį su ja iš suomiško portalo aamulehti.fi https://www.aamulehti.fi/hyvaelama/ala-opeta-lasta-tottelemaan-opeta-hanet-ajattelemaan-perhetyontekija-neuvoo-kuinka-toimia-kun-lapsi-jaa-porukan-ulkopuolelle-tai-hukkaa-jatkuvasti-tavaroitansa-201003459/

Kai vaikas išmoksta savarankiškai galvoti, jis neskuba daryti visko, kas jam liepiama ir aklai nepasiduoda ėjimui su banda. Nors dėl tokio vaiko elgesio, ypač kai jis dar mažas, suaugę gali būti nepatenkinti, tačiau išmokta savybė savarankiškai mąstyti ne tik apsaugo vaiką nuo patekimo į pavojingas situacijas, bet dar ir palengvina paauglystės iššūkius.

Mokyti vaiką mąstyti tai dar nereiškia, kad jam leidžiama viską spręsti. Ribos privalo būti išlaikomos, ir galutinį sprendimą galų gale priima suaugęs. Tačiau vaikas turėtų būti įtrauktas į mąstymo procesą, nes taip jis bus geriau motyvuotas.
Situaciją galime palyginti ir suaugusiųjų darbovietės aspektu: Kada Jūs būsite labiau motyvuotas atlikti užduotį? Ar tuomet, kai viršininkas įsakmiu tonu liepia ją padaryti, ar tuomet, kai viršininkas Jus išklauso, atsižvelgia į Jūsų nuomonę ir maloniai paprašo ją atlikti?

Kokius dalykus vaikas gali nuspręsti pats?

Tokius, kurie reikalauja truputį sugebėjimų, bet nesukelia streso. Jeigu parduotuvėje klausiame vaiko, ką reikia pirkti, tai sukels jam papildomo streso. Tačiau vaikas gali nuspręsti, ar pietums jis norės žuvies ar mėsos, rengsis baltus ar raudonus marškinėlius ir pan.

Jeigu vaikas nenori eiti į lauką ar nenori rengtis, nusileiskite į vaiko lygmenį ir pradėkite kalbėti apie orą. Diskusijos sužadins vaiko susidomėjimą bei motyvaciją. Kalbėjimas ir diskutavimas su vaiku drauge yra daug efektyvesnis būdas nei grasinimai: ''jeigu nesirengsi, negalėsi žaisti kompiuteriu, '' arba ''liksi vienas sėdėti namie''. Įbaugintas vaikas anksčiau ar vėliau paklus, tačiau liks nesupratęs situacijos.

Kada išauš ta diena, kai vaiko nebereikės raginti?

Visi vaikai yra skirtingi. Amžius irgi yra svarbus kriterijus. Reikia nusiteikti tam, kad mokymas mąstyti atsipirks su kaupu ir tikrai ateis ta diena, kai nebereikės nuolat raginti kažką atlikti.
Svarbu paminėti ir tai, kad egzistuoja dvi motyvacijos rūšys - vidinė ir išorinė. Net ir maži vaikai jau  yra motyvuoti. Kad ir ropojimas yra įtakotas vidinės motyvacijos kažką atlikti pačiam. Kai vaiko yra daugiau prašoma, o ne įsakoma kažką daryti, jo motyvacija stiprėja. Taip pat stiprėja ir ryšys tarp vaiko ir suaugusio.

Humoras visada pagelbės

Vaiko mąstymą skatinančios diskusijos neturi būti rimtos. Atvirkščiai: vaikai geriausiai išmoksta žaisdami. Todėl ir pokalbiai su vaiku gali būti šmaikštūs ir juokingi. Net ir vyresnio amžiaus moksleiviai mėgsta juokus.

Vaiko elgesį visada įtakoja vidinė priežastis

Pvz. Vaikas nuolat laužo žaislus ir jam labai patinka stebėti lūžimo procesą. Esant poreikiui kažką laužyti, galima vaikui tiesiog suteikti tam galimybę ir duoti leidimą, jeigu jis nori tyrinėti smulkias detales ir matyti, kas iš ko padaroma. Tokiu atveju puikiai tinka jau ir taip sulūžę žaislai ar nebenaudojami buitiniai daiktai. Vaikui taip pat galima duoti užduotis pvz. gamtoje rinkti šakas ir mesti jas į vieną krūvą arba leisti pameistrauti su tikrais varžtais ir pan.
Vidiniam vaiko poreikiui reikia rasti pargįstą ir racionalų sprendimą, o ne tik drausti kažką daryti, nes draudimas dažniausiai išprovokuoja dar stipresnį poreikį. Jeigu kambaryje vaikas ima mėtyti daiktus, tuomet galima eiti į lauką ir ten mėtyti kamuolį, tam kad mėtymo poreikis būtų realizuotas. Jeigu daiktai mėtomi iš pykčio protrūkio, tuomet reikalingi nusiraminimo įgūdžiai impulsyvumui suvaldyti. Šiais laikais net ir su vaikais galima praktikuoti kvėpavimo, jogos ar mindfulness pratimus.

Busmės nepadeda išsiblaškiusiems vaikams

Jeigu vaikas nuolatos pameta ar užmiršta savo daiktus, tai bausmės ir grasinimai tikrai nepadės. Akivaizdu, kad vaikui tiesiog trūksta atidumo ir rūpinimosi daiktais įgūdžių. Todėl būtent tuos įgūdžius reikia ugdyti kalbant ir diskutuojant. Pvz. ''Galbūt vertėtų telefoną prisirišti, kad nepasimestų?'' "O gal padėtų lapelis su daiktų sąrašu, kurį reiktų patikrinti prieš einat namo?'' ''O gal draugai galėtų tau priminti, kad viską pasiimtum su savimi?''
Dažnai draugų kompanija gali labai pasitarnauti, kai vienas iš kompanijos narių yra, tarkime, galintis priminti dalykus, kitas - motyvuoti ir paskatinti. Komandinis darbas turi daug pranašumų, nes gilina draugystės bei empatijos įgūdžius.

Ką daryti, jeigu vaikas nedrįsta eiti žaisti su kitais?

Tokiu atveju jo negalima stumti per prievartą -'' eik eik!'' Vertėtų padiskutuoti, kokia nauda bus, jeigu jis išdrįs ir eis žaisti su kitais. Galbūt yra koks nors daiktas, kuris padėtų ir suteiktų drąsos, pvz. kad ir įsivaizduojamas šalmas ar apsiaustas, o gal užtektų ir paprasto meškiuko. Su vaiku drauge galima ir planuoti, kokie maži žingsneliai atvestų jį į draugų būrį.
Nors ir nedrąsūs vaikai, bet daugelis visada nori žaisti su kitais. Tačiau vieni gali jausti stresą nuo didelio vaikų būrio šalia ir mieliau renkasi vieno vaiko kompaniją arba žaidžia vieni. Svarbu prisiminti ir tai, kad žaisti su kitais NĖRA PRIVALOMA. 

SMURTAS PRIEŠ VAIKUS IŠ GLOBALIOSIOS PUSĖS

Suomių nuoširdus rūpinimasis ne tik savo, bet ir viso pasaulio vaikais yra tikrai vertas dėmesio.

Štai taip atrodo pasaulio žemėlapis su valstybėmis, kuriose šiandien įstatymas draudžia bet kokį smurtą prieš vaikus. Dideliam džiaugsmui, Lietuva jame taip pat yra!


 2017 metų pabaigoje 53 pasaulio valstybės įstatymiškai draudžia bet kokį smurtą prieš vaikus. Pagal spalvas galima matyti, kokiais metais įstatymas buvo priimtas.

Šis žemėlapis suomių kalba iliustruotas labai taikliai. Vandenynų pavadinimai čia pakeisti į pvz. “ Ašarų vandenyną”, ties Š. Amerikos žemynu nupiešta uodega ir parašyta: “čia gyvena pabaisos”.

Jungtinių Tautų vaikų apsaugos atstovybės UNICEF naujaisiais duomenimis , pasauliniu mastu, trys iš keturių vaikų ( 2 - 4 metų amžiaus) patiria fizinį ar psichologinį smurtą iš suaugusiųjų, kurie jais rūpinasi.

Kai 1984 metais Suomijoje buvo uždraustas smurtas prieš vaikus, gyventojų apklausos rodė, kad net 50% visuomenės smurtą vertino teigiamai. Šiandien statistika rodo, kad 13% visuomenės vis dar pateisina vienokios ar kitokios formos smurtą prieš vaikus. Skaičiai verti dėmesio visomis prasmėmis. O Suomiai nenuleidžia rankų ir yra pasiryžę dar labiau stengtis, kad pastarasis skaičius mažėtų.

Taip pat apie anų laikų situaciją paklausiau ir savo uošvio suomio, kuris tuo metu pats buvo jaunas tėvas. Pasak jo, įvedus smurto draudimo įstatymą, visuomenė gan skeptiškai jį vertino. Tuomet paauklėti vaikus “ beržine koše” buvo laikoma priimtinu metodu net ir Suomijoje. Bet praėjus trisdešimčiai metų, šiandien visuomenė galvoja ir elgiasi visai kitaip.

Smurto uždraudimas įstatymiškai dar nėra garantas, kad šalyje stebuklingai jis ims ir išnyks. Tačiau tai yra stiprus signalas, siunčiamas visuomenės, kuri nori pokyčių.

Šiuo atžvilgiu Lietuva šiandien yra lygiai tokioje pačioje padėtyje, kaip Suomija prieš trisdešimt su virš metų. Suomija padarė labai didelį įdirbį vaikų apsaugos ir visuomenės švietimo srityse ir tebedaro iki šiol.

Mane pasiekė informacija, kad sudarant šį žemėlapį, suomiai labai džiaugėsi, kad ir kaimynė Lietuva pagaliau prisijungė prie jo. Tikimasi, kad žemėlapis labai greitai pasens ir vis pasipildys naujomis valstybėmis, kurių visuomenė apsispręs siekti pokyčių ir dar geriau rūpintis savo vaikais.

Tekstas ir piešinėliai: Suomijos vaikų apsaugos tarnybos ( Lastensuojelun keskusliito)  leidinys “Vaiko pasaulis” ( “Lapsen maailma”).

https://lapsenmaailma.fi/palstat/infografiikka/infografiikka-lapsiin-kohdistuva-vakivalta-kiellettya/

RYŠIO SU VAIKU KŪRIMAS

"Vaikas lenda į akis, reikalauja dėmesio" . O jūs norite tiesiog pasikalbėti su kitu žmogumi. Ar jums pažįstama situacija? Ką tuomet darote?  

Galite ir neatsakyti į šį klausimą, o skaitykite toliau, nes "dėmesio reikalavimo" terminą suomiško POZITYVAUS UGDYMO ATSTOVAI rekomenduoja užmiršti.
Dažnai, patekus į naują ar svetimą situaciją, vaiko smegenys siunčia pavojaus signalą: "man reikalingas skubus RYŠYS su man artimu žmogumi”. Tačiau jeigu iškart to ryšio vaikas negauna, jam pasąmonė sako, kad reikia bandyti vėliau.  Smegenys nesiliauja siųsdami šį signalą, ir blogos savijautos banga pereina per visą vaiko kūną, išprovokuodama mojuoti rankomis, trypti kojomis ir garsiai rėkti. 

Ką dažnas suaugęs daro tokiu atveju? Pasižiūri atsidūsdamas į šalia nerimstantį vaiką, tęsia toliau savo darbą ar atsisuka atgal į savo pašnekovą, su kuriuo šnekučiuojasi ir taria: "vaikas tiesiog reikalauja dėmesio. Nieko nedarysiu, ignoruosiu, ir jis apsiramins". 

Tikra tiesa, kad po kurio laiko vaikas nurims. Tačiau jis liks su savyje jaučiama bloga savijauta ir smegenyse tebesiunčiamais pavojaus signalais.

Vaikas nemoka pasakyti to, kaip jis jaučiasi ir to, kad jis nori RYŠIO. Todėl tą poreikį išreiškia nepriimtinu mums elgesiu, tokiu kaip mušimas, rėkimas, žnybimas ir kalba: "einam jau", "man nėra ką veikti" , " žiūrėk žiūrėk žiūrėk!!! " Ištikus tokiai situacijai, suaugusiojo darbas yra atpažinti, ko nori vaikas ir patenkinti tuos poreikius.
RYŠYS ( kontaktas) yra pats primityviausias ir svarbiausias poreikis. Stiprus ryšys su mama ar tėvu didina pasitikėjimo ir bendravimo įgūdžius. Žmogaus smegenyse yra tiesiog užkoduotas ryšio ir kontakto poreikis, kuris vystosi jau nuo pat mažumės. Įrodyta, kad kontakto nebuvimas ir atstūmimas aktyvuoja tas pačias smegenų dalis, kaip ir fizinis skausmas.
Ryšys ir kontaktas yra sukuriamas meilės pagrindu ir nukreipia į glaudų bendravimą ir veikimą drauge. Geras ugdytojas rūpinasi tuo, kad vaiko ir suaugusiojo ryšys būtų stiprus. Ir tai sukuriama per tokius esminius dalykus kaip:
1. Reagavimas į vaiko poreikius,
2. Aktyvus įsiklausymas į tai, ką vaikas nori pasakyti bei pagarba tam.
3. Buvimas šalia.
4. Pripažinimas.

Stiprus ir pozityvus ryšys su suaugusiu užkerta kelią nepriimtinam elgesiui. Kai vaikas jaučiasi saugus, išklausytas ir suprastas, kai gauna pakankamai artumo, tuomet mažėja vaiko stresas, bloga savijauta ir atsitraukimas, kurie vėliau gali pasireikšti būtent nepriimtinu elgesiu.
Todėl atsakyk vaikui meile į jo verksmą ar blogą savijautą. Užtikrink maisto, poilsio ir žaidimų poreikius. Atsiduok visapusiškai - negailėk dėmesio ir teigiamo įvertinimo, kalbėk, juokis, žaisk ir apkabink. Nesvarbu kokio amžiaus vaikas bebūtų.
Ryšio išlaikymas nereiškia, kad į vaiką turi būti nuolatos nukreiptas žvilgsnis ar tai, kad žaidžiama kartu be perstojo. Ryšio išlaikymas susideda iš mažų buitinių situacijų. Vaikas iš lėto išmoksta, kad ryšys išlieka, nors mama ar tėvas ne visada gali būti šalia fiziškai.
Mažais dalykais, tokiais kaip apkabinimas, žvilgsnis ar šypsena, galime padėti vaikui.

Matau, kad vaikas nori kažką pasakyti, bet aš dar nebaigiau svarbaus pokalbio su kitu žmogumi. Paimu vaiką už rankos ir jam nusišypsau. Tai ženklas, kad parodau jam dėmesio, ir jo eilė tuoj ateis. Tokiu būdu ryšio nebuvimas nesukelia vaikui streso ir neišprovokuoja nepriimtino elgesio proveržių.

Tokiose laukimo situacijose reikia atsižvelgti į vaiko amžių ir raidos lygmenį. Laukimas negali būti per ilgas. Taip pat reikia nepamiršti ir temperamento skirtumų. Dar vienas svarbus veiksnys yra “emocinis rezervas”. T.y. jeigu vaikas šiandien gavo pakankamai meilės, dėmesio, švelnumo, jis bus pajėgus ilgiau išlaukti ryšio atkūrimo momento ir jo smegenys ne taip greitai pasiduos pavojaus situacijos signalui.

Kadangi terminas "Dėmesio prašymas ar norėjimas" turi labai neigiamą supratimą apie vaiko poreikius, todėl būtų galima jo ir atsisakyti.

Išversta iš positiivinenkasvatus.com

SUOMIŠKOS TRAUKINIO KOJINYTĖS

Vykdydamos šimtmečio projektą „Lietuvai 100 – Sveikas, mažyli“, darbščiosios suomės Lietuvos naujagimiams numezgė 100 porų kojinyčių, tarp kurių visai netikėtai buvo aptiktas štai tokio išskirtinio dizaino darbas.

Šis modelis yra ypatingas tuo, jog turi labai jautrią ir neišgalvotą istoriją. Suomijoje ją girdėjo visi. Vykdant projektą šią gražią istoriją sužinos ir Lietuva.

SUOMIŠKOS TRAUKINIO KOJINAITĖS

1940-aisiais, vykstant karui, iš Suomijos miesto Vasos važiavęs traukinys buvo priverstas sustoti dėl susprogdintų bėgių, kuriuos būtinai reikėjo sutvarkyti. Traukiniu keliavo mama su dviejų mėnesių dukryte. Buvo šaltas žiemos metas, o kūdikis neturėjo apavo kojytėms. Drauge keliavusiai pagyvenusio amžiaus moteriai, kuri sakėsi esanti rankdarbių mokytoja, pagailo mergytės ir ji ėmėsi darbo. Išardė savo pačios megztą baltą vilnonį paltą ir, kol bėgiai buvo sutaisyti, numezgė būtent tokio modelio kojinytes mažajai mergaitei.

Vėliau ir pati mama ėmė megzti tokias kojinytes visiems, kurie tik susilaukdavo kūdikio jos pažįstamų būryje. Sakoma, kad kojinyčių buvo numegzta net keletas šimtų porų!

2007-aisiais ši istorija plačiai pasklido Suomijos žiniasklaidoje. Suomijos gyventojams ji taip patiko, jog visi pradėjo megzti tokias kojinytes savo vaikams. Pasirodo, kad vadinamosios  traukinio kojinytės yra ne tik labai gražios, bet ir nenukrinta nuo kūdikio kojyčių. 

SUOMIŠKŲ TRAUKINIO KOJINYČIŲ MEZGIMO INSTRUKCIJA

Jeigu ir jūs norite nusimegzti tokias kojinytes, vadovaukitės toliau pateikta mezgimo instrukcija.

Mezgame keturiais virbalais vidutinio storumo siūlais.

Užsimetame 40 akių.

12 eilių mezgame stulpeliu: 2 gerosios, 2 blogosios akys.

4 eiles mezgame blogosiomis akimis.

4 eiles mezgame gerosiomis akimis.

4 eiles mezgame vėl blogosiomis akimis.

12 eilių mezgame stulpeliu: 2 gerosios, 2 blogosios akys.

4 eiles mezgame blogosiomis akimis.

4 eiles mezgame gerosiomis akimis.

4 eiles mezgame vėl blogosiomis akimis.

12 eilių mezgame stulpeliu: 2 gerosios, 2 blogosios akys.

Imamės kulno.

Pirmojo ir ketvirtojo virbalų akis (iš viso 20) surenkame ant vieno virbalo (atliekamą virbalą laikinai padedame) ir taip dviejų virbalų principu mezgame 12 eilių paprastuoju mezgimu (eilė gerųjų akių, eilė blogųjų akių), nukeldami kiekvienos eilės pirmąją akį neišmegzdami jos. 

20 akių paskirstome taip, kad iš šonų liktų po 7, o per vidurį 6 akys. Formuojame kulną iš gerosios pusės gerųjų akių eilėje. Gerosiomis akimis mezgame 7 (kraštines)  akis + 5 ( vidurio) akis. Tada dvi gerąsias akis sumezgame į vieną. Apsukame. Pirmąją akį nukeliame ir blogosiomis akimis mezgame 4. Tada dvi blogąsias sumezgame į vieną ir apsukame. Taip turime 6 akis, skirtas kulnui, ir kraštams visas likusias. Tęsiame kulno formavimą tokiu pačiu principu vis sumegzdami visas šonines akis (kurių kiekviename šone buvo po 7) ir nukeldami kiekvienos eilės pirmąją akį neišmegztą.

Nuo suformuoto kulno kraštų iš abiejų pusių surenkame po 7 akis. Taip vėl turime 20 akių, kurias paskirstome per pusę ant dviejų virbalų. 

Imamės pėdos. 

Pėdos viršų formuoja antrasis ir trečiasis virbalai, kurie ilsėjosi kulno mezgimo metu, o padą formuoja pirmasis ir ketvirtasis. 

Pėdą mezgame ratu keturiais virbalais. Antrojo ir trečiojo virbalo akis mezgame taip: 4 eilės blogosiomis, 4 gerosiomis, 4 blogosiomis, 4 gerosiomis, 4 blogosiomis, 4 gerosiomis, 4 blogosiomis(raštas matyti tik ant pėdos viršaus, o padas lygus). 

Pradedame siaurinti mezginį atsukę kojinės priekį į save. 

Antrojo ir ketvirtojo virbalų akis siauriname taip: pirmąją akį išmezgame gerąją, antrąją akį nukeliame neišmegztą, trečiąją išmezgame gerąją ir perkišame per neišmegztą antrąją akį.

Pirmojo ir trečiojo virbalų nuo galo trečiąją ir antrąją likusias akis sumezgame gerąja akimi. 

Taip siauriname, kol lieka 4 akys, ir tuomet užbaigiame siūlą perkišdami per jas kartu.

Tikimės, kad šios suomiškos kojinaitės sušildys daug mažų kojyčių ir Lietuvoje. 

Kojinyčių mezgimo instrukcija angliškai:

Šaltinis: https://www.taitoep.net/images/pdf/Train-socks.pdf